- kerteklis
- kertẽklis sm. (2)
1. Ms, Slnt, Pln, Rt, Bržr, NdŽ žr. kerteklė 1: Kur geldas kerta, kirvis bus kertẽklis J. Kertẽklio ašmenų pašaliai kumpi, sulenkti J.
2. N, KI44, LsB498, Krz128, NdŽ įrankis kraujui nuleisti, lancetas: Ant rankos buvo matyti krauleidžio kerteklio pėdsakas rš.
3. žr. kerteklė 2: Ledžingą po vienos, kerteklį po kitos kojės pasirišęs Šts. Vaikai buvo pasirišę kerteklius, kad greičiau galėtų važiuoti Slnt.
◊ kertẽklį įgáuti; MitI17 imti gargėti, gargaliuoti.
Dictionary of the Lithuanian Language.